- silpno
- sil̃pno praet. intr. darėsi silpnesnis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
silpno
Look at other dictionaries:
silpnokas — silpnokas, a adj. (1) K, Rtr; SD307, N, Sut, L apysilpnis, fiziškai per silpnas: Tokiam darbui jis silpnokas DŽ1. silpnokai adv. Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
silpnočius — silpnõčius, ė smob. (2); Blv kas silpnos, menkos sveikatos … Dictionary of the Lithuanian Language
silpnas — sil̃pnas, à adj. (4) Š, DŽ, sìlpnas, à (3) KGr224, Jn, Rtr, Kv, Als, sìlpnas, a (1); SD113, H, R, Sut, I, N, K, M, L 1. turintis mažai fizinės jėgos; kuris nestiprios sveikatos: Sil̃pnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varyt … Dictionary of the Lithuanian Language
apsarginti — 2 apsargìnti caus. apsirgti. 1. BŽ32, Š įduoti ligą, apsargdinti: Išgąstis ir tąsymai apsargino silpno sudėjimo vaikelį ir paguldė jį ant patalo rš. Vėdaruos [nykštukas] belandžiodamas karvę apsargino Jrk27. 2. refl. apsimesti sergančiu: Tiktai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsilpno — apsil̃pno praet. intr. pasidarė silpnesnis, ne toks tvirtas: Jau dvasia mano apsilpno brš. silpno; apsilpno; nusilpno; pasilpno … Dictionary of the Lithuanian Language
barščiai — bar̃ščiai (brus. бopщ, l. barszcz) sm. pl. (2) 1. raudonųjų burokų (barščių) su mėsa ar kuo kitu sriuba: Įdėk į puodą daugiau mėsos, bus bar̃ščiai gardesni Rm. Padainuosim mes sustoję, bulvių, bar̃ščių prisisrėbę Grž. Pas jūsų, broleli, bar̃ščiai … Dictionary of the Lithuanian Language
bebūdis — bebū̃dis, ė adj. (2) kas silpno būdo, charakterio: Bebūdis žmogus – dažniausiai nemėgstamas žmogus rš … Dictionary of the Lithuanian Language
duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… … Dictionary of the Lithuanian Language
fejerverkas — fejervèrkas sm. (1) TrpŽ dekoratyvinė spalvota ugnis, gaunama deginant silpno sprogimo mišinius … Dictionary of the Lithuanian Language
glumnas — ×glum̃nas, à (brus. глyмны) adj. (4) kvailas, silpno proto: Mano galva glumnà J. Kurs kluikis, kvailys, pusdurnis, tas glum̃nas J. Mažas tau pulkelis, mažas tau turtelis, glumnas ir protužėlis JD643. Per glum̃ną galvą daug negero atsitinka Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
